Ankštiniai augalai turi daugiausia baltymų iš visų valgomų augalų. Jie padeda organizmui papildyti geležies, magnio, kalio, fosforo, B grupės ir PP vitaminų atsargas. Į racioną įtraukus ankštinius, mažėja cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, didėja hemoglobino kiekis, stiprėja nervų sistema.

Ankštiniuose esantys fitoestrogenai mažina Alzheimerio ligos, osteoporozės, plikimo riziką. Dėl didelio ląstelienos kiekio virškinimas trunka ilgai, gali pasireikšti vidurių pūtimas. Jie pasižymi švelniu vidurius laisvinančiu ir šlapimą varančiu poveikiu. Dėl didelio purino junginių kiekio jų nerekomenduojama vartoti sergant sąnarių ligomis.

Grybai yra turtingi baltymų, vitaminų B2, B5, PP, kalio, kobalto. Įtraukus juos į racioną, stiprėja nervų ir širdies-kraujagyslių sistema, stiprėja plaukai ir nagai.

Grybų ypatybė yra ta, kad juose yra chitino. Šis polisacharidas, savo sandara panašus į celiuliozę, organizme yra ilgai virškinamas ir trukdo pasisavinti kitą maistą. Dažnas grybų vartojimas didina gastrito, pankreatito ir kitų virškinamojo trakto ligų riziką.

Košės – naudingiausi pusryčiai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Gali būti naudojamos kaip garnyras arba kaip savarankiškas patiekalas. Didelis baltymų ir sudėtinių angliavandenių kiekis, suteikiantis reikiamą energijos atsargą, taip pat įvairių grupių vitaminų ir mineralų.

Bet kokios košės įtraukimas į racioną turės teigiamą poveikį virškinimo sistemos veiklai, padeda stiprinti imunitetą, gerinti medžiagų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį.

Kruopos yra baltymų, skaidulų šaltinis, turi B, E, PP grupių vitaminų. Leidžia organizmui gauti reikiamą kiekį mineralų: geležies, fosforo, magnio, kalio. Naudingiausi yra grūdai, kurių apdorojimas buvo minimalus.

Fitosteroliai, esantys įvairių kruopų sudėtyje, padeda pašalinti cholesterolį iš organizmo, mažina insulto, aterosklerozės, infarkto tikimybę, stiprina imunitetą. Reguliarus kruopų vartojimas sutvarko virškinimą, išvalo virškinimo traktą nuo toksinų ir šlakų, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemos veiklą.

Augaliniai aliejai turi fitosterolių, nesočiųjų riebalų rūgščių Omega-3, 6, 9, lecitino. Leidžia organizmui gauti reikiamą kiekį vitamino E, pasižyminčio antioksidacinėmis savybėmis.

Pirmojo spaudimo augalinių aliejų įtraukimas į mitybos racioną leidžia sumažinti cholesterolio kiekį, o tai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Šio produkto vartojimas mažina kepenų ligų, navikų susidarymo tikimybę, didina smegenų aktyvumą. Naudingiausi yra graikinių riešutų, kmynų, taip pat moliūgų ir sėmenų aliejai.

Pienas yra gausus vitaminų A, D, B2, B12, PP, naudingų mineralų (kalcio, seleno, fosforo, cinko), jame yra organizmui būtinų aminorūgščių. Baltymai lengvai pasisavinami, todėl pienas būtinai įtraukiamas į vaikų mitybą.

Jei organizmas gerai pasisavina laktozę, pienas padeda mažinti kraujospūdį. Pieno produktų įtraukimas į racioną skatina medžiagų apykaitos normalizavimą, imuninės ir nervų sistemos veiklos gerinimą. Esant laktozės netoleravimui, nenugriebtą pieną reikėtų pakeisti raugintais pieno produktais. Raugintuose pieno produktuose esantys mikroorganizmai ir grybeliai gerina virškinimą bei žarnyno mikroflorą.

Miltai – vienas iš labiausiai paplitusių produktų pasaulyje. Jie sudaro duonos, kepinių pagrindą, yra daugybės patiekalų receptų sudedamoji dalis. Miltai gaminami iš javų, taip pat linų arba burnočių sėklų, todėl yra organizmui baltymų ir angliavandenių, vitaminų B1, B2, B6, PP bei daug naudingų mineralų (kalio, magnio, fosforo, kalcio) šaltinis.

Labiausiai paplitę kvietiniai miltai, naudojami duonai kepti. Kuo žemesnė rūšis, tuo jie naudingesni žmogui. Per didelis kepinių iš aukščiausios rūšies miltų vartojimas gali sukelti nutukimą.

Natūrali mėsa, kuri nebuvo perdirbta, turi gyvūninės kilmės baltymų (įskaitant aminorūgščių rinkinį), B grupės vitaminų, būtinų mineralų (geležies, fosforo, kalio, magnio, cinko). Neriebi mėsa padeda stiprinti imunitetą, palaiko normalų hemoglobino kiekį, reguliuoja nervų sistemos ir smegenų veiklą, skatina raumenų ir kaulinio audinio augimą.

Mėsos produktai, kuriuose yra daug riebalų ir pridėtinių medžiagų (konservantų, skonio stipriklių), praktiškai neturi naudingų savybių. Vis dėlto iš jų organizmas gali gauti pakankamai baltymų.

Plati kategorija, apimanti visiškai skirtingus produktus. Pagrindinė užduotis — papildyti skysčių atsargas ir numalšinti troškulį, nors kai kurie turi kitą paskirtį.

Gėrimai, pagaminti naudojant vaisius, uogas, kitus augalus (vaisvandeniai, gira ir kt.), yra naudingi, nes yra įvairių grupių vitaminų, organinių rūgščių, mineralų šaltinis. Alkoholiniai, energetiniai, saldieji gazuoti gėrimai gali turėti neigiamą poveikį, jei vartojami nuolat. Alkoholis sukelia kepenų ligas, mažina protinius gebėjimus, sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus.

Daržovės leidžia gauti B, C, E, K, P, PP grupių vitaminų, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, vario, magnio), beta karotino. Daržovių įtraukimas į racioną gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina kraujagyslių tonusą, daržovių dieta padeda mažinti svorį.

Daugumoje daržovių esantys gliukozinolatai ir chlorofilas padeda imuninei sistemai atsispirti virusams ir bakterijoms, mažina onkologinių ligų tikimybę. Daržovių maistinių skaidulų struktūra skatina virškinamojo trakto motorinę funkciją, normalizuoja žarnyno mikroflorą, padeda atsikratyti vidurių užkietėjimo ir išvalyti organizmą nuo toksinų bei šlakų.

Riešutai leidžia surengti greitą ir naudingą užkandį dienos metu. Iš jų žmogus gali gauti polinesočiųjų riebalų rūgščių Omega-3 ir alfa-linoleno rūgšties, vitamino e, seleno, magnio, cinko, aminorūgščių.

Riešutų įtraukimas į racioną padeda įveikti smegenų veiklos mažėjimą vyresnio amžiaus žmonėms, trukdo aterosklerozės vystymuisi, didina vyrų potenciją, normalizuoja emocinę būseną. Rekomenduojami esant nemigai, jėgų netekimui, depresinei būsenai. Didelis kaloringumas (550-650 kcal/100 g) ir žymus riebalų kiekis gali lemti kūno masės augimą, virškinimo sutrikimus, todėl nereikėtų suvalgyti daugiau nei 30 gramų riešutų per parą.

Naudojami suteikti skonį ir aromatą įvairiems patiekalams. Kiekviena prieskonių rūšis turi ypatingų savybių. Aromatinės žolės pasižymi imunomoduliuojančiu poveikiu, padeda kovoti su uždegimais. Aštrieji ir deginantys prieskoniai, turintys natūralių antibiotikų alicino ir kapsicino, padeda kovoti su virusais ir bakterijomis.

Prieskoniai didina skrandžio sulčių gamybą, gerina žarnyno peristaltiką, nervų ir širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą. Per didelis prieskonių ir pagardų kiekis ne tik neigiamai veikia patiekalo skonį, bet ir gali sukelti neigiamų padarinių sveikatai.

Bitininkystės produktai yra pilno vitaminų, mineralų, aminorūgščių rinkinio šaltinis. Gliukozė plečia ir stiprina kraujagysles, trukdo cholesterolio plokštelių susidarymui, ramina nervų sistemą.

Medaus ir kitų bitininkystės produktų vartojimas neturi viršyti 100 gramų per dieną. Priešingu atveju tai mažina kraujagyslių sienelių elastingumą, didina kūno masę, sukelia nutukimą.

Žuvyje yra pakankamas kiekis baltymų, vitaminų (A, E, D, PP, B12), mineralinių medžiagų (fosforo, vario, kalio, magnio). Kai kurios žuvų rūšys (lašišinės, sardinės, tunai) turi Omega-3 riebalų rūgščių. Jūrinė žuvis yra jodo, teigiamai veikiančio hormonų sistemą, šaltinis. Selenas ir cinkas, gaunami iš jūros gėrybių, yra būtini vyriškai sveikatai.

Reguliarus žuvies ir jūros gėrybių įtraukimas į racioną teigiamai veikia smegenų, nervų sistemos veiklą, mažina infarkto ir insulto tikimybę.

Sėklose yra daug baltymų, skaidulų, A, B, E, D grupių vitaminų, būtinųjų mineralinių medžiagų (fosforo, vario, cinko, seleno ir kt.)

Jei sėklas nuolat vartojate maistui, tai didina imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, stabilizuoja visų organų ir organizmo sistemų darbą. Sėklose esantis lecitinas ir fitosteroliai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda kovoti su ateroskleroze. Didžiausią naudą duoda žalios arba minimaliai apdorotos sėklos.

Tai kaloringi produktai, turintys daug angliavandenių. Šokoladiniai saldainiai, sausainiai, meduoliai padeda greitai numalšinti alkį ir pakelti nuotaiką.

Naudingiausi yra juodasis šokoladas, zefyrai, chalva. Per didelis cukraus kiekis, taip pat dažiklių, skonio stipriklių, kvapiųjų medžiagų naudojimas daro neigiamą poveikį organizmui ir ypač kenkia vaikams. Saldumynų perteklius racione gali sukelti diabetą, nutukimą, virškinimo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Sultys, pagamintos iš natūralių daržovių ir vaisių, yra organinių rūgščių, antioksidantų ir mineralų šaltinis. Nuolatinis jų vartojimas gerina medžiagų apykaitą, padeda išvalyti toksinus ir šlakus, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje.

Šviežių sulčių ir sulčių vartojimas yra neleistinas sergant kai kuriomis ligomis. Per didelis sulčių kiekis racione gali daryti neigiamą poveikį virškinimo trakto ir kepenų veiklai.

Džiovinti vaisiai yra organinių rūgščių, vitaminų E, K, PP, kalcio, magnio šaltinis. Dėl jų buvimo racione sumažėja trombų susidarymo tikimybė, normalizuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos, virškinimo trakto, inkstų veikla, iš organizmo pašalinamas kenksmingas cholesterolis. Džiovinti vaisiai padeda greičiau pasveikti peršalus, didina darbingumą.

Padidėjęs kaloringumas ir didelis cukrų kiekis reikalauja saikingo vartojimo sergant diabetu, nutukimu.

Dauguma augalų pasižymi žmogui naudingomis savybėmis. Jie yra vitaminų, mineralų, organinių rūgščių šaltinis. Kiekviena žolė turi savitą naudingųjų savybių rinkinį. Vienos padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, kitos – didinti imunitetą ir normalizuoti medžiagų apykaitą.

Žoleles reikėtų rinktis atsargiai, ypač sergant. Būtina griežtai laikytis visų gydytojo nurodymų ir neužsiimti savigyda.

Vaisiai – vienas pagrindinių vitaminų, organinių rūgščių, pektino ir skaidulų šaltinių. Juose esantys fermentai padeda pagreitinti medžiagų apykaitą.

Vaisių įtraukimas į kasdienę mitybą teigiamai veikia sveikatą, emocinę būklę, padeda išsaugoti jaunystę ir grožį. Dėl didelio sacharidų kiekio vaisiuose, per didelis jų vartojimas draudžiamas sergant cukriniu diabetu, nutukimu.

Arbata žmonijai žinoma jau daugiau nei 3 tūkstančius metų. Manoma, kad jos gėrimas suteikia žvalumo, grožio ir ilgaamžiškumo, apsaugo nuo ligų. Aukštos kokybės arbatos lapas, tinkamai užplikytas, stimuliuoja smegenų veiklą, gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, užkerta kelią šlapimo akmenligei ir cholesterolio plokštelių susidarymui.

Arbatos lapuose esantys polifenoliai pasižymi priešvėžinėmis, antioksidacinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Arbata yra turtinga vitaminų ir mineralinių druskų. Verta paminėti, kad naudinga tik šviežiai užplikyta arbata. Kinijoje sakoma, kad vakarykštė arbata panaši į gyvatės nuodus.

Uogos yra vitaminų, organinių rūgščių ir antocianinų – ypatingų medžiagų, turinčių stiprių antioksidacinių savybių – šaltinis. Įtraukę uogas į savo racioną, galite sulėtinti organizmo senėjimą, normalizuoti virškinimą ir medžiagų apykaitą, pagerinti kraujotakos sistemos veiklą. Uogos nuo seno vartojamos liaudies medicinoje gydant įvairias ligas bei profilaktikai.

Paprastieji cukrūs, esantys uogose, kelia pavojų sergant cukriniu diabetu ir gali lemti svorio padidėjimą.

Kiaušiniai leidžia gauti daug baltymų, Omega-3 rūgščių, B, D, E grupių vitaminų. Šiame produkte esantis cholinas reikalingas vaikų smegenų vystymuisi, o vyresnio amžiaus žmonėms – smegenų veiklai palaikyti reikiamame lygyje. Trynyje esantis lecitinas stabilizuoja cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kepenų veiklą. Kiaušiniai maiste mažina insulto ir infarkto tikimybę, Alzheimerio ligos išsivystymą.

Žalių kiaušinių vartojimas nerekomenduojamas dėl galimybės užsikrėsti salmonelioze. Esant antsvoriui dieta neleidžia vartoti kiaušinio trynio.

Į skiltį „Įvairūs“ patenka publikacijos, neįtrauktos į nė vieną ankstesnę kategoriją. Čia rasite ir sužinosite apie tokių produktų naudą kaip: marinuotas imbieras, bulvių krakmolas, greito paruošimo makaronai ir kt.